- kiaulinti
- kiaũlinti vksm. Piktùmas dár nepraė́jęs, kiaũlina jį̃ susiti̇̀kęs.
.
kiaulinti
Look at other dictionaries:
kiaulinti — kiaũlinti ( yti), ina, ino 1. tr. J vadinti kiaule, koneveikti: Ji veikiai užkliūna žmogų, tuoj pradeda kiaũlinti Šts. Kvailą daiktą vis gali kiaũlyti – jis nesupranta Skr. Kam jūs jį kiaũlinat? Ad. Nekiaũlyk kito Vj. 2. intr. pamažu eiti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkiaulinti — apkiaũlinti 1. tr. iškoneveikti: Sūnus, o tėvą apkiaũlino Bgt. Už tą vieną žodį visi jį apkiaũlino Ds. 2. refl. Š, BŽ503 negražiai, kiauliškai pasielgti, gėdą pasidaryti: Apsikiaulino išejusi svetur, daba bijo ir akis kam parodyti Vvr. Anas… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškiaulinti — iškiaũlinti 1. tr. Š išvadinti kiaule, iškoneveikti: Ans mane visiaip ka iškiaulino, išdirbo, kam teip pasakiau Vvr. Anys geruoju vieni kitus iškiaulina ir vėl geria Vj. Už tokį darbą aš ir prie žmonių nepasisarmosiu iškiaulint Ds. 2. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kiauliuoti — kiauliuoti, iuoja, iãvo tr. vadinti kiaule, kiaulinti: Už ką jį teip kiauliavaĩ? Skr. Pati kiaulė būdama, manę (manęs) nekiauliuok! Sb. | refl.: Nesikiauliuok per daug, bo snukį išdaužysiu Ėr … Dictionary of the Lithuanian Language
kiaulyti — kiaũlyti, ija, ijo žr. kiaulinti … Dictionary of the Lithuanian Language
parkiaulinti — parkiaũlinti intr. pamažu pareiti, parkiūtinti atgal: Lig parkiaũlinsiu, bus ir sutema Ds. kiaulinti; apkiaulinti; įkiaulinti; iškiaulinti; parkiaulinti; prikiaulinti; sukiaulinti; užsikiaulinti … Dictionary of the Lithuanian Language
prikiaulinti — prikiaũlinti intr. padaryti nemalonumų: Kitą kartą ir norėtųs prikiaulinti jiems už visas šunybes, o negaliu J.Balt. kiaulinti; apkiaulinti; įkiaulinti; iškiaulinti; parkiaulinti; prikiaulinti; sukiaulinti; užsikiaulinti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukiaulinti — sukiaũlinti tr. iškoneveikti, padaryti gėdą, suniekinti: Kai jį sukiaũlinau, tai nustojo taip kalbėt Ds. | refl.: Taip elgdamies, jie susikiaulino rš. kiaulinti; apkiaulinti; įkiaulinti; iškiaulinti; parkiaulinti; prikiaulinti; sukiaulinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užsikiaulinti — užsikiaũlinti užsipulti: Ko tu ant manęs tep užsikiaũlinai? Bd. kiaulinti; apkiaulinti; įkiaulinti; iškiaulinti; parkiaulinti; prikiaulinti; sukiaulinti; užsikiaulinti … Dictionary of the Lithuanian Language
įkiaulinti — įkiaũlinti intr. 1. įlįsti, įsibrukti, įsiveržti neprašytam: Įėjo įkiaũlino, nepasiklausęs, ar galima Š. | refl.: Įsikiaũlino nekviesta viešnia ažustalėn Š. 2. refl. prk. pasigerti, pasidaryti panašiam į kiaulę: Įsigėrė, įsikiaũlino Š.… … Dictionary of the Lithuanian Language
